gūžteliauti

gūžteliáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo 1. žr. gūžtauti 1: Pataisyk vištai vietą, matai, kad jau gūžteliáuja, gal eis perėt Kp. Pažiūrėk, kur antys gūžteliáuja, žinosi, kur kiaušinių ieškoti Mrj. Perės žąsis, kad gūžteliáuna – reiks leisti Ig. Strazdai negūžteliaũs tavo šakose Pns. 2. žr. gūžtauti 4: Ko tu gūžteliáuni kap višta! Rdm. 3. intr. gaudyti užsirišus akis, gūželiauti: Gūžteliáuti po kampus Mrj.